• Pricer
  • Blog
  • Aktualijos
  • Didžiausias kartelis Lietuvos istorijoje! Sveikatos apsaugos ministerija paprašė vaistinių asociacijos pasiūlyti antkainius, o Konkurencijos taryba padalino 72 mln. Eur baudų

Didžiausias kartelis Lietuvos istorijoje! Sveikatos apsaugos ministerija paprašė vaistinių asociacijos pasiūlyti antkainius, o Konkurencijos taryba padalino 72 mln. Eur baudų

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur.

Eiga:

- Dar 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus !? Kas tai? SAM naivumas?

- Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog ministerijai nustačius tik jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje

- LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta (kalba netaisyta): „<...> mintis naudoti komunikacijai, kad turėsime užsidaryti, atleisti vaistininkus, miesteliuose vaistiniu neliks ir pan.“.

- Vis dėlto, kaip nustatė KT, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90.000 Eur pajamų (kalba netaisyta): „Pries koki nors posedi reiktu pasiderinti, ko mes sieksime. Kaip ir snekejom, kautis reikia del kiekvieno cento nes 1 cnt duoda apie 90 k EUR per metus“.

- KT konstatuoja, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo. SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol.

- Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.

- Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni.

- Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur.

 

- Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.

- Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą.

Kas realiai sumokės KT baudas?

Nors dauguma labai nudžiugo, kad pagaliau "gobšuoliai" nubausti didelėmis baudomis, bet ar tikrai yra pagrindo džiaugtis?

Verslo veiksmų algoritmą nesunku nuspėti – surasti finansavimo šaltinius baudoms padengti (vidiniai resursai ar pasiskolinti iš finansų įstaigų) ir kelti kainas, kad "atidirbti" gautas baudas. Taip baudos bus perkeltos ant vartotojų "pečių".

Jei atskiros nubaustos įmonės neras finansavimo šaltinių baudoms apmokėti, tai nenulems dalies įmonių išėjimą iš rinkos, kas sumažins konkurenciją tarp likusių rinkos dalyvių, gali paskatinti vaistinių tinklo mažėjimą rečiau apgyvendintose vietovėse.

Kyla nemažai klausimų:

1. Ar SAM yra savarankiška institucija? Ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija įgali reguliuoti gyvybiškai svarbią svaikatos apsaugos sferą?

2. Kai viena valstybinė institucija (SAM) prašo vaistinių asociaciją pateikti antkainių pasiūlymus, o kita valstybinė institucija (KT) už tai baudžia, ar tokioje situacijoje nėra klastos / atsakomybės?

3. Ar Konkurencijos tarybos baudų padalinas iš esmės sprendžia konkrencijos Lietuvoje palaikymą?  Kas realiai sumokės KT skirtas 72 mln. Eur. baudas?

Ar norime už vaistus mokėti mažiau?

UAB Tamro, UAB EUROVAISTINĖ, UAB Benu Vaistinė Lietuva, UAB Gintarinė vaistinė, UAB Limedika, UAB EVD, UAB EVRC, UAB SIROMED PHARMA, Lietuvos vaistinių asociacija

#Tamro, #EUROVAISTINĖ, #BenuVaistinė, #GintarinėVaistinė, #Limedika, #EVD, #EVRC, #SIROMEDPHARMA, #LietuvosVaistiniųAsociacija

Šaltiniai:

KONKURENCIJOS TARYBOS NUTARIMAS https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/5491_5e8421360b4f3b61c6678178fecf3a46.pdf

KT: VAISTAIS PREKIAUJANČIOS BENDROVĖS SUSITARĖ DĖL KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ ANTKAINIŲ

Vz.lt: Didžiausias kartelis Lietuvos istorijoje – prekybininkams vaistais padalinta 72 mln. Eur baudų

Tags